Nefinansinės atskaitomybės ataskaitų teikimo nauda įmonei
AUDITO, APSKAITOS IR MOKESČIŲ AKTUALIJOS, 2024 m. sausio 23 d., antradienis, Nr. 2 (1226)
Kristina RUDŽIONIENĖ, Vilniaus universiteto profesore, daktarė
Šarūnas BRAZDŽIUS, UAB ,,Audifina” verslo vystymo vadovas, Kauno filialo vadovas
Šiuolaikinėje verslo aplinkoje pelno siekiančios įmonės susiduria su nauja realybe, kurią diktuoja tarptautinės ir nacionalinės taisyklės. Šie reglamentavimai reikalauja, kad įmonės rengtų nefinansines ataskaitas, apimančias tvarumo, pažangos, socialinės atsakomybės ir ESG (Environmental, Social, and Governance – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdymas) aspektus, ir vykdytų tvarią veiklą. Šiuo metu Lietuvoje šiuos reikalavimus vykdyti yra įpareigotos tik stambios ir viešojo intereso įmonės. Mūsų skaičiavimu, Lietuvoje tokių įmonių yra apie 40, tačiau pagal Europos Sąjungos direktyvą nuo 2025 m. ši pareiga taps aktuali ir daugiau įmonių.Nepaisant reguliavimo, stebima, kad dalis įmonių savanoriškai įsipareigoja rengti atitinkamas ataskaitas ir įgyvendinti socialinės atsakomybės principus. Deja, tokių įmonių yra gana mažai. To priežastis – daugelis įmonių vadovų ir akcininkų dar neįžvelgia šių iniciatyvų būtinybės ar naudos. Kainos ir naudos analizė, atliekama svarstant tvarumo iniciatyvas, dažnai atskleidžia, kad išlaidos yra sąlyginai didelės, o nauda – ne visada akivaizdi.Šiame kontekste nusprendėme išanalizuoti pastarąjį dešimtmetį išsivysčiusiose šalyse (Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje) atliktų mokslinių tyrimų, kurie analizavo ekonominius tvarumo veiklų ir ataskaitų teikimo aspektus, rezultatus. Tyrimai parodė, kad tvarumo iniciatyvos gali turėti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę finansinę ir nefinansinę naudą, atverdamos naujas perspektyvas verslo strategijų formavimui.Kadangi pasaulyje atliekama daugybė tyrimų, analizuojančių įmonių tvarumo veiklos ir rezultatų atskleidimo ryšį su jų finansiniais rezultatais, nuspręsta apibendrinti literatūros apžvalgas ir metaanalizes, kurios pateiktos lentelėje.
Metaanalizės ir literatūros apžvalgos apie tvarumo ataskaitų ir įmonės finansinių rezultatų ryšį
| Autoriai | Tyrimų apžvalga | Rezultatai |
| Friede ir kt. (2015) | 2200 tyrimų nuo 1995 m. | Maždaug 90 proc. tyrimų nustatė, kad ESG ir įmonių finansinių rezultatų ryšys nėra neigiamas. Dauguma tyrimų nustatė teigiamą ryšį, kuris laikui bėgant išlieka stabilus. |
| Busch ir Friede (2018) | 25 metaanalizės | Įmonių socialinės ir finansinės veiklos ryšys yra reikšmingas ir teigiamas. |
| Saha ir Cerchione (2020) | 114 tyrimų (1958–2016) |
ĮSA turi tiesioginį teigiamą poveikį įmonių finansiniams rezultatams. |
| Veltri ir Silvestri (2020) | 27 tyrimai (2011–2020) |
Investuotojai vertina finansinę (ir nefinansinę) informaciją, kurią atskleidžia įmonių integruotos ataskaitos. Jos yra susijusios su didesniu analitikų prognozių tikslumu, mažesniais kapitalo kaštais, didesniu akcijų likvidumu, didesne įmonės rinkos verte ir laukiamais pinigų srautais. |
| Christensen ir kt. (2021) | Per 380 ĮSA tyrimų iki 2020 m. |
Rezultatai – nevienareikšmiški (teigiami, U formos). ĮSA gerina finansinius rezultatus arba įmonės vertę. Įmonių, kurios yra mažiau jautrios ĮSA arba ESG sukrėtimams, grąža yra mažesnė, ir atvirkščiai. |
| Velte (2022) | 85 tyrimai (2012–2020) |
Integruotų ataskaitų rengimas ir jų kokybė teigiamai veikia įmonės vertę, nes lemia geresnius finansinius rodiklius. |
| Khan (2022) | 672 tyrimai (2012–2020) |
ES ir JAV atliktų tyrimų duomenimis, ESG informacijos atskleidimas turi teigiamą poveikį finansiniams rezultatams. ESG veiklos rezultatai didina įmonės vertę. |
| Bosi ir kt. (2022) | 358 tyrimai (1998–2022) |
Tvarumas ir jo ataskaitos vis dažniau teikia naudą ir daro poveikį aplinkai. ĮSA ataskaitų teikimas gali padėti įmonėms būti atsparesnėms sunkmečiu. ESG veikla didina finansinį skaidrumą. |
| Atz ir kt. (2023) | 1141 tyrimas ir 27 metaapžvalgos (2015–2020) | Investavimas į ESG teikia naudą, ypač socialinės ar ekonominės krizės metu. Nustatytas tvirtas teigiamas ryšys tarp įmonės tvarumo ir finansinių rezultatų. |
ĮSA – įmonių socialinė atsakomybė, ESG – aplinkosauginė, socialinė ir valdymo įmonių investavimo sritys
Iš šių metaanalizių ir literatūros apžvalgų matyti, kad bendra tvarumo ataskaitų teikimo ir įmonių finansinių rezultatų ryšio tendencija yra teigiama. Apibendrinant galima teigti, kad kuo aktyviau įmonė įsitraukia į tvarumo veiklą ir atskleidžia daugiau informacijos, tuo geresni yra jos finansiniai rezultatai. Įmonių finansiniai rezultatai moksliniuose tyrimuose dažniausiai apima šiuos aspektus:
- apskaitos rodiklius, tokius kaip turto grąžos rodiklis (ROA), nuosavo kapitalo grąžos rodiklis (ROE) ir kiti. Nemažai tyrimų atlikta naudojant rinkos rodiklius, tačiau nuo naudojamų tyrimuose kintamųjų gauti rezultatai nesikeičia;
- įmonės vertę. Įmonės, investuojančios į tvarias technologijas, taikančios gerąsias valdymo praktikas, turi geresnę reputaciją, todėl dėl šių priežasčių tikėtina, kad investuotojai bus nusiteikę už įmonės akcijas mokėti didesnę kainą;
- padidėjusį likvidumą. Padidėjęs likvidumas yra susijęs su mažesne numanoma kapitalo kaina ir didesniu vertinimu, matuojamu Tobino Q. Tai reiškia, kad likvidumas veikia kaip mechanizmas, susiejantis skaidrumą su įmonės vertinimu ir nuosavo kapitalo kaina. Tvarių įmonių, kurių ESG veiklos rezultatai yra aukšti ir kurios turi skaidrios atskaitomybės patirties, rinkos grąža yra didesnė. Tai naudinga ir akcininkams, ir tvariam vystymuisi;
- kapitalo kainą. ĮSA išlaidos gali sumažinti kapitalo kainą. Tyrimai patvirtino, kad nefinansines ataskaitas rengiančios įmonės vidutiniškai gauna naudos iš 1,4 proc. sumažėjusių kapitalo kaštų. Skaidrumas, informuojant apie tvarią veiklą, gali pritraukti nemažai investuotojų ir sumažinti kapitalo sąnaudas konkurencingose rinkose.
Vis dėlto, siekiant tvarumo veiklos objektyvumo ir finansinių rezultatų, ryšius reikėtų vertinti konkrečiame sektoriuje, konkrečioje šalyje ir konkrečiomis sąlygomis, nes šis ryšys nebūtinai turi būti teigiamas trumpuoju ir ilguoju periodais. Investuojant į šiuolaikines, efektyviai energiją vartojančias technologijas arba atsinaujinančius energijos šaltinius, patiriama išlaidų, tačiau ateityje gali padidėti pelningumas dėl našesnės gamybos. Panašiai, samdant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, gali padidėti darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau dėl jų kompetencijos gali sumažėti gamybos sąnaudos ir galiausiai sustiprėti įmonės konkurencingumas. Keletu tyrimų buvo nustatytas teigiamas tvarumo veiklos poveikis chemijos pramonės šakos įmonių finansiniams rezultatams tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu poveikis buvo stipresnis.Be to, išsamesniuose tyrimuose atskleidžiama, kad ne tik teigiamas, bet kartais ir U formos ryšys egzistuoja tarp įmonės tvarumo veiklos ir finansinių rezultatų. Tai reiškia, kad aplinkosauginės išlaidos dažnai atitinka U formos ryšį, o socialinės išlaidos – atvirkštinį U formos ryšį su įmonės verte. Tokiu atveju, įmonės vertė yra didesnė, kai aplinkosauginės išlaidos yra žemos arba aukštos, palyginti su vidutinio lygio aplinkosauginėmis išlaidomis. Socialinėms išlaidoms, skirtoms darbuotojams, taip pat yra riba, viršijus kurią gali sumažėti įmonės vertė. Tai reiškia, kad įmonėms svarbu rasti subalansuotą santykį tarp socialinių, aplinkosauginių išlaidų ir įmonės vertės, nes pernelyg dideli išlaidų lygiai gali turėti neigiamą poveikį įmonės vertei.Iki šiol aptartas įmonių tvarumo veiklos finansinis poveikis, tačiau, be abejonės, egzistuoja ir moksliniais tyrimais taip pat įrodyta nefinansinė nauda:
1. Įmonės reputacijos gerinimas: Tvarumo komunikacija padeda pabrėžti įmonės kokybę ir sumažinti nuosavo kapitalo kainą konkurencingose rinkose. Tvarumo pastangos leidžia išsiskirti įmonėms tam tikruose pramonės sektoriuose. Socialiniai, ekonominiai ir formalūs tvarumo aspektai teigiamai veikia įmonės konkurencinį pranašumą.
2. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir bendravimas: Tvarumo ataskaitos gali stiprinti ryšius su išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir vietos bei tarptautinėmis bendruomenėmis. Įmonės, dalyvaujančios tvarumo iniciatyvose, gali prisidėti prie visuomenės gerovės ir mažinti neigiamą socialinę įtaką.
3. Rizikos numatymas ir mažinimas: Tvarumo ataskaitos gali padėti įmonėms atpažinti naujas galimybes aplinkosaugos praktikų diegimui ir numatyti būsimas problemas, taip išvengiant medžiagų trūkumo ateityje.
4. Inovacijos ir efektyvumas: Tvarumo ataskaitos skatina naujų ekonominio ir socialinio augimo sričių identifikavimą, procesų tobulinimą ir reagavimo į rinkos pokyčius greitį. Investuotojų reakcija į ĮSA rezultatus rodo, kad teigiami ĮSA veiklos rezultatai gali padidinti įmonių vertę.
5. Ryšiai su investuotojais: Skelbiant atskiras ĮSA ataskaitas, galima sumažinti analitikų prognozių klaidas. ĮSA atskleidimas taip pat sumažina informacijos trūkumą užsienio investuotojams, taip palengvinant tarptautinių investicijų pritraukimą.
6. Kita socialinė nauda: ĮSA išlaidos gali kurti vertę kitaip, pavyzdžiui, turėti lojalesnius klientus ir įsitraukusius darbuotojus bei išvengti išlaidų, susijusių su profesinių sąjungų, vartotojų teisių gynimo grupių ar vyriausybinių agentūrų veiksmais. Išsamios tvarumo ataskaitos gali turėti teigiamą poveikį konkurenciniam pranašumui ir organizacijos sukuriamai vertei.
Vis dėlto su tvarumu susijusi veikla iš įmonės gali pareikalauti reikšmingų lėšų: papildomų investicijų prireikia atsinaujinantiems energijos šaltiniams (pvz., saulės ar vėjo energijai), patalpų ar įrangos modernizavimui, naudojamų medžiagų ir produktų keitimui, tvarios praktikos sertifikatų įsigijimui, darbuotojų mokymui ir švietimui, jų gerovės gerinimui, motyvacijos skatinimui, tvarumo ataskaitų rengimui ir auditui, darnios tiekimo grandinės praktikos (antrinių žaliavų naudojimo ar atliekų mažinimo) įgyvendinimui, gyvavimo ciklo vertinimų atlikimui, naujos politikos ar programų, skatinančių socialinę atsakomybę ir etinę praktiką, kūrimui ir įgyvendinimui, mokslinių tyrimų ir plėtros vykdymui, siekiant nustatyti naujas tvarias technologijas ar produktus, bendravimui su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant užtikrinti suderinamumą su tvariomis vertybėmis ir tikslais, tvarumo ataskaitų sistemų kūrimui ir palaikymui, kad būtų galima stebėti ir pranešti apie pažangą siekiant tvarumo tikslų, bendradarbiavimui su išorinėmis tvarumo standartų organizacijomis ir iniciatyvomis, tokiomis kaip Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva ar Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas ir kt.Tvarumo ir ataskaitų apie jį teikimas gali sukelti trumpalaikį neigiamą finansinį poveikį įmonėms, tačiau labai tikėtina, kad ilgalaikis teigiamas poveikis nusvers visus neigiamus trumpalaikius padarinius. Ilgalaikėje perspektyvoje išlaidas „kompensuoja“ efektyvesnė ir (arba) ekonomiškesnė gamyba ar kita veikla, kuri padeda pagrindus didesniam verslo pelningumui ir konkurencingumui.Nustatyta, kad tvarumo ataskaitų teikimas ypač naudingas mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes tai gali padidinti jų konkurencingumą, pagerinti jų galimybes gauti pigesnio kapitalo ir suteikti joms galimybę bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis. Tačiau šios įmonės, norėdamos įgyvendinti tvarumo ataskaitų teikimą, susiduria su įvairiais sunkumais, įskaitant išteklių, kompetencijos ir informuotumo apie ataskaitų teikimo standartus trūkumą. Norėdamos įveikti šiuos sunkumus, jos gali taikyti laipsnišką požiūrį į tvarumo ataskaitų teikimą, iš pradžių sutelkdamos dėmesį į kelis pagrindinius tvarumo klausimus ir, laikui bėgant, plėsdamos ataskaitų teikimą.