Mitai apie ESG…

Publikuota: 2023-11-09

Daiva Dėdinienė, Tvarumo ekspertė

 

Ar bandėt kas nors atsakyti sau į  klausimus?

• Kodėl tiek daug dabar visur informacijos apie tvarumą?
• Ar tvarumas – tai tik tie privalomi reikalavimai pagal Įmonių informacijos apie tvarumą direktyvos reikalavimus (angl. Corporate sustainability reporting directive, CSRD)?
• Kas mūsų laukia dėl tvarumo informacijos atskleidimo už metų ar dviejų?
• Ar veiksmai dėl tvarumo reikalavimų vykdymo svarbūs ir neatidėliotini jau dabar?

Darant pristatymus apie tvarumo nuostatų laikymąsi, neretai gaunu klausimus: tai kada tiksliai tai bus taikoma mūsų įmonei? Ar turėsim pateikti palyginamuosius duomenis? Kas bus, jei pateiksim ne viską? Kokio dydžio numatytos baudos? Kas Lietuvoje prižiūrės ir baus?

Dažnai įmonių vadovai ar akcininkai, supratę, kad tai reikalauja investicijų, laiko, papildomų kaštų ir svarbiausia – jų indėlio, nusprendžia tempti kiek galima ilgiau, save raminti, kad „su mumis tai kol kas nesusiję“, „palauksim, pamatysim kaip čia bus“, „niekas gal iš pirmų metų stipriai nebaus, netikrins, o jei ir patikrins, tai tikėtina tik įspės“…

Ką sukuria toks neveiklumas? Visi pažangūs procesai yra stabdomi, o laikas nestabdomai tiksi… Ir tada, suvokdamas klimato klausimo svarbą, supranti, kad Žemės klimato atšilimo procesuose gali įvykti tai, ko mes net neįsivaizduojame ir net nežinome kaip tada reiktų elgtis… Ar išvis bus įmanoma procesus stabdyti ir valdyti?

O planetos B – nėra, deja…Apie tai mums primena ir dar 2022 m. Lietuvos Banko išleista kolekcinė planeta, skirta gamtos apsaugai, „NĖRA PLANETOS B“…

Taigi, ar iš tiesų tvarumo reikalavimai kol kas neegzistuoja, nėra jie tokie griežti ir įmonės neprivalo jų laikytis?! Ar nieks nevykdo atskleidžiamos informacijos kontrolės? Ne visai taip…

Jau dabar ES galiojančios Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (angl. Non-financial reporting directive, NFRD) nuostatos į Lietuvos nacionalinius teisės aktus buvo perkeltos dar 2017 m. Jos taikomos visoms didelėms viešojo intereso įmonėms ar jų grupėms.

Kas papuola į viešojo intereso įmonių apibrėžimą? Vadovaujantis Finansinių ataskaitų audito įstatymu, į viešojo intereso įmonių sąvoką patenka įmonės, kurios yra svarbios visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Tai ne tik mums jau įprastos listinguojamos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvoje ir (arba) ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet ir bankai ir Centrinė kredito unija, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas, pensijų fondas, draudimo, perdraudimo įmonė, valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, energetikos įmonė, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos. (Tikslios sąvokos pateiktos Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 str. 32 p.)…

Didelės viešojo intereso įmonės ar jų grupės nuo 2022 m. sausio 1 d. turi pateikti ne tik su tvarumo reikalavimais susijusią informaciją, bet ir Taksonomijos reglamente (ES) 2020/852 8 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši nuostata dar papildomai buvo perkelta ir į Įmonių atskaitomybės įstatymo 23(2) str. 7(1) d.

Taigi, reikalavimai, teisinis pagrindas kaip ir egzistuoja, tik ar jie tinkamai įgyvendinami? Deja, bet Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai bendrovės nepateikia informacijos metinėse ataskaitose. Kas kaltas? Informacijos ir žinių stoka gal? Tačiau įstatymų nežinojimas, kaip žinia, neatleidžia nuo atsakomybės… Ir turbūt tik laiko klausimas, kai mes išgirsime apie atsakingų priežiūros institucijų paskirtas baudas.

Jei Lietuvoje kol kas stiprios priežiūros praktikos nėra, pasauliniu mastu tai jau veikia.

2023 m. rugsėjo pabaigoje buvo paskelbta viešai apie JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (angl. Securities and Exchange Commission, SEC) skirtą 19 mln. USD baudą „Deutche Bank“ dukterinei įmonei „DWS Investment Management Americas Inc.“ (DWS) už tai, kad ji nepateikė savo klientams to, ką buvo pažadėjusi ESG investiciniuose fonduose. Bendrovė buvo apkaltinta pateikiant klaidinančius pareiškimus apie aplinkosaugos, socialinių ir valdymo veiksnių įtraukimą į jos ESG integruotus aktyviai valdomus investicinius fondus ir atskirai valdomas sąskaitas. Bendrovė pristatinėjo save investuotojams kaip ESG lyderę. Dar 2019 m. buvo viešai skelbiama, kad ESG buvo „svarbiausias dalykas visoje mūsų organizacijoje” ir kad DWS integravo ESG aspektus į savo investavimo procesą ir panaudojo juos priimdama investicinius sprendimus dėl savo portfelių.

Tačiau buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2021 m. DWS nesugebėjo įgyvendinti tam tikrų savo pasaulinės ESG integracijos politikos aspektų, kaip buvo pažadėjusi klientams ir investuotojams. SEC taip pat nustatė, kad DWS nepriėmė ir neįgyvendino vykdymo užtikrinimo politikos ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrintas bendrovės padarytų viešų pareiškimų dėl investicijų į ESG integruotus produktus informacijos tikslumas. Investuotojams pateikiama informacija ir realūs investiciniai DWS veiksmai neatitiko realybės, todėl buvo skirta bauda. SEC atstovo E. Powell‘o teigimu, svarbiausia yra skaidrumas ir kontrolės užtikrinimas: bendrovės turėtų atskleisti visą informaciją ne tik kaip joms sekasi pasiekti finansinių rezultatų, bet taip pat, kaip įgyvendinami ir socialiniai bei aplinkosaugos tikslai. SEC sprendimas buvo priimtas praėjus vos kelioms dienoms, kai buvo patvirtintas reglamentas, siekiantis kovoti su ekomanipuliavimu (angl. greenwashing) ir sugriežtintos taisyklės dėl klaidinančių fondų pavadinimo.

Praėjusių metų lapkričio mėn. pabaigoje  SEC skyrė 4 mln. USD  baudą „Goldman Sachs Asset Management, L.P.” (GSAM) už tai, kad nesilaikė savo pačios ESG gairių. Pradžioje buvo įspėjimai dėl ESG rašytinių politikų neturėjimų, jų pažeidimų ar apsimestinio, pavėluoto laikymosi, kai tam tikri procesai būdavo atliekami pavėluotai, jau padarius investicijas į produktus. Nežiūrint į tai, GSAM fondai buvo aktyviai reklamuojami kaip ESG strategijas atitinkantys.

Tai rodo, kad priežiūros/reguliavimo institucijos imasi griežtų priemonių prieš ESG reikalavimų nesilaikymą taikydamos vykdymo užtikrinimo priemones, ir ragina nustatyti aukštesnius ESG elgesio standartus. ESG veiksnys yra vienas iš svarbiausių reguliavimo darbotvarkės klausimų, todėl priežiūros/reguliavimo institucijos siekia sukurti pasaulinius investavimo į ESG produktus standartus.

ESG investiciniai produktai tapo sparčiausiai augančiu turto valdymo pramonės segmentu. Kadangi į ESG fondų veiklą įtraukiama vis daugiau investuotojų ir vartotojų, priežiūros/reguliavimo institucijos turi vykdyti didesnę priežiūrą, kad būtų užtikrintas tinkamas investuotojų informavimas prieš jiems priimant investicinius sprendimus, o bendrovės tinkamai atskleistų informaciją.

ES turi ambicingus planus  Europos žaliąjai strategijai – siekis tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu pareikalaus didelių investicijų. Yra ES planas iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Todėl natūralu, kad vis daugiau teisės aktų tuo tikslu yra patvirtinama, o europinės reguliavimo institucijos numato griežtesnes reguliacines priemones, susijusias su klimato kaitos švelninimu ar prisiderinimu prie jos.

ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) kiekvienais metais skelbia listinguojamų bendrovių metinėse ataskaitose atskleidžiamos informacijos prioritetines tikrintinas sritis (angl. European common enforcement priorities, ECEP), kurias nacionalinės priežiūros institucijos turi patikrinti ir pristatyti priimtus dėl jų sprendimus. Ne išimtis buvo ir šie metai – spalio 25 d. buvo paskelbtas ESMA dokumentas.

Kalbant apie  2023 m. metines ataskaitas, bendrovės  didžiausią dėmesį jas rengdamos, o auditoriai – tikrindami, turėtų sukoncentruoti į šias prioritetines sritis: kokią įtaką klimato ir kiti aplinkos veiksniai daro finansinėms ataskaitoms, Taksonomijos Reglamento 8 str. reikalavimus, nusistatytus klimato ir kitų aplinkos veiksnių tikslus, vykdomus veiksmus bei pasiektą progresą, taip pat 3 srities (angl. Scope 3) emisijas. Atsižvelgiant į didėjančią svarbą finansinių ataskaitų skaitmenizavimui ir artėjantį numatytą tvarumo informacijos inlineXBRL žymėjimą, ESMA prie prioritetinių sričių priskyrė ir finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabų pagal Europos vieno elektroninio formato (angl. European Single Electronic Format, ESEF) reikalavimus žymėjimą. Ištrauka iš ESMA dokumento:

Pabaigai turbūt reikėtų prisiminti liaudies patarlę: „Išmintingi mokosi iš kitų klaidų, o kiti – iš savų…“. Labai norisi tikėti, kad Lietuvos įmonių vadovai bus sąmoningi ir suvoks tvarumo veiksmų ir tinkamos, skaidrios informacijos atskleidimo svarbą. Ir net, jei realiai duomenis reiks atskleisti tik 2025 m. metinėse ataskaitose, tvarumo užtikrinimui veiksmų imsis jau dabar, taip gaudami daugiau laiko pasiruošimui, įmonės veiklos ir silpnųjų, tobulintinų sričių analizei, darbuotojų, klientų, tiekėjų ir visų kitų svarbių suinteresuotųjų šalių informavimui, patirdami mažesnes išorinių konsultantų (jei būtų nuspręsta tokius samdytis) sąnaudas ir perorientuodami verslą tvaresnės veiklos link.

Įmonėms, norinčioms pasikonsultuoti, kokie galėtų būti pradiniai įmonės žingsniai, judant tvaraus verslo link ar kokių veiksmų reikėtų imtis, kad tvarumo principai būtų tinkamai įgyvendinti, tikslai ir rodikliai tinkamai atskleisti, daugiau informacijos gali suteikti AUDIFINA tvarumo ekspertė, Tvarumo projektų vadovė Daiva Dediniene.

Apie mūsų siūlomas tvarumo informacijos parengimo ir atskleidimo konsultacijų paslaugas išsamiau skaitykite Audifina svetainėje: Tvarumo informacijos parengimo ir atskleidimo konsultacijos – Audifina | Auditas. Apskaita. Mokesčiai.

Jei domina naujasis skaitmeninis ataskaitų teikimo formatas (ESEF) ar XBRL programinė įranga, kreipkitės į AUDIFINA partnerį Rimgaudas Pazniokas arba skaitykite Audifina svetainėje: XBRL programinė įranga – Audifina | Auditas. Apskaita. Mokesčiai.