Laikas mokėti pelno mokestį: kur verslas rizikuoja suklupti

Publikuota: 2021-06-04
Šaltinis: Verslo žinios https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/06/04/laikas-moketi-pelno-mokesti-kur-verslas-rizikuoja-suklupti

Iki birželio 15 d. didžiajai daliai Lietuvos verslo privalu pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją ir sumokėti pelno mokestį už 2020 m. Su naujais iššūkiais susiduria įmonės, veikiančios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – joms pirmą kartą tenka skaičiuoti, kaip apmokestinti tarp padalinių judėjusio turto sukurtą vertę, o reglamentavimas nėra iki galo aiškus. Ne visoms bendrovėms pavyksta pagrįsti, kodėl naudojasi pelno mokesčio lengvata.

„Realios verslo situacijos yra įvairios ir individualios, tad įmonėms neretai tenka sukti galvą, kaip tinkamai pritaikyti konkrečias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kad būtų teisingai užpildyta deklaracija, apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis”, – konstatuoja Ingrida Steponavičienė, advokatų kontoros ILAW LEXTAL asocijuota partnerė, advokatė.

Šoka kadrilį

Anot jos, šie sunkumai dažnai susiję ne vien su Pelno mokesčio (PM) įstatymo nuostatų tinkamu interpretavimu, dažna mokestinių įstatymų kaita, vėliau nei reikėtų naujovių taikymui priimamais įgyvendinančiais teisės aktais. Problemų kyla ir dėl to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įstatymų komentarus neretai išleidžia gerokai vėliau, nei vienas ar kitas mokestinis pakeitimas įsigalioja.

„Gana dažna situacija, kai PM įstatymo pakeitimas paskubomis priimamas lapkritį ar gruodį, taikyti jį reikia jau nuo sausio, o komentaras, kaip tai daryti, gali pasirodyti tik metams baigiantis.  Iki tol VMI žodžiu konsultuoja, kad aiškinti naujo įstatymo ji negali, nes dar nėra pačios VMI rengiamo apibendrinto komentaro, ir nurodo, kad visas faktines aplinkybes vertins, kai bus patikrinimas. Įmonėms belieka šokti PM apskaičiavimo kadrilį, kaip kuri moka”, _ kalba teisininkė.

Šiemet su didžiausiomis PM naujovėmis ir iššūkiais susiduria verslas, kuris, nepaisant pandemijos, aktyviai veikia užsienyje – dažniausiai tai statybos, inžinerinių paslaugų ir pan. bendrovės. Apskaičiuodamos PM už 2020 m. jos pirmą kartą turi taikyti naująsias turto perkėlimo apmokestinimo nuostatas, kuriomis PM įstatymas buvo papildytas 2019 m. pabaigoje, įgyvendinant europinę Kovos su mokesčių vengimu direktyvą.

Taisyklės numato, kad įmonių pelnas turi būti apmokestintas toje šalyje, kur sukuriama vertė. Tai reiškia, kad jei turtas, nesikeičiant jo savininkui, 2020 m. fiziškai arba juridiškai judėjo tarp įmonės centrinės buveinės ir įmonės nesavarankiškų padalinių užsienyje, pvz., gamybos įranga, įrankiai, transporto priemonės ar licencijos buvo naudojamos ir centrinėje buveinėje Lietuvoje, ir įmonės filiale ar nuolatinėje buveinėje  užsienyje, kiekvieno tokio turto priskyrimo naudoti veiklai užsienyje atveju įmonė turi pripažinti turto vertės padidėjimo pajamas (ar nuostolį, jei toks susidaro) ir tokias pajamas nurodyti PM deklaracijoje.

Mįslių netrūksta

„Įmonės dažniausiai klausia, ką daryti, jei per pirmus metus turtas buvo nuolatinei buveinei priskirtas keletą kartų su pertraukomis, kurių metu jis buvo naudotas centrinėje buveinėje Lietuvoje, arba jei priskirtas turtas naudotas labai trumpai. Deja, įstatymas perkelto turto apmokestinimo pareigos su perkėlimo trukme nesieja ir pagal įstatymo raidę kiekvienas toks perkėlimas turėtų būti vertinamas atskirai. Tai atitinkamai didina arba mažina įmonės bendrą  PM apmokestinamą rezultatą”, – vieną momentų aiškina I. Steponavičienė.

Praktinių taikymo klausimų, anot jos, kelia ir įstatymo nuostata, kuri nurodo, jog turto perkėlimo momentu pripažįstamas turto vertės padidėjimo pajamas sudaro skirtumas tarp perkelto turto  tuometinės tikrosios rinkos kainos bei turto įsigijimo kainos, atskaičius nusidėvėjimo ar amortizacijos sumas, kurias įmonė iki tol jau buvo įtraukusi į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

„Nėra iki galo aišku, kaip nustatyti perkeliamo turto rinkos kainą, ypač jei jis nėra naujas. Užsakinėti turto vertinimo ataskaitas, pavyzdžiui, nustatant smulkių darbo įrankių rinkos kainą, ekonomiškai neracionalu. problemų gali kilti  ir jei perkeliamas turtas yra unikalus, reikalingas tik tos įmonės veikloje, pavyzdžiui, specialiai adaptuota programinė įranga. Tokiam turtui rinkos apskritai nėra”, – problemines vietas vardija advokatė.

Jos nuomone, kol nėra susiformavusios praktikos, įmonėms reikėtų vadovautis protingumo kriterijumi ir svarstyti galimybę vertinti tokį turtą, kuris įmonės pajamų kontekste turi reikšmingą svorį.

Ir veiklos perkėlimas

I. Steponavičienė atkreipia verslo dėmesį – turto perkėlimo apmokestinimą įstatymas sieja ne tik su turto priskyrimu naudoti nuolatinėje buveinėje užsienyje, bet ir su Lietuvoje vykdomos veiklos perkėlimu į kitą šalį.

„VMI laiko, kad taip yra tada, kai Lietuvos įmonė, valdanti kitų šalies įmonių akcijas, prijungiama prie užsienio įmonės. Arba kai Lietuvos įmonė į užsienio įmones įstatinį kapitalą įneša materialų turtą, iki tol naudotą veikloje Lietuvoje. Todėl deklaruojant pelno mokestį už 2020 m. reiktų įsivertinti, ar nebuvo tokio pobūdžio operacijų”, – pataria I. Steponavičienė.

Kita vertus, įmonė, kuri neabejoja, kad turto perkėlimo nuostatos jai yra taikytinos, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pasirinkti, ar į PM bazę įtraukti iš karto visas turto perkėlimo pajamas, ar išdėstyti jas lygiomis dalimis per penkerius metus. Teisininkė primena, kad įtraukus visas pajamas iš karto, reikės iš karto nuo jų susimokėti ir PM, o jas išdėsčius per penkerius metus, skaičiuojant nuo turto perkėlimo pradžios, išdėstomas ir susijęs pelno mokestis.

,,Šį pasirinkimą reikia pažymėti PM deklaracijoje už 2020 m.”, – nurodo ILAW LEXTAL partnerė.

Ginčai dėl nuolatinės buveinės

Anot jos, rimtų problemų apskaičiuojant metinę PM bazę ir tinkamai ją apmokestinant gali kilti ir jai įmonė yra įsitikinusi, kad jos veikla užsienyje nelaikytina nuolatine buveine, jai tokios rizikos nežinojo ir tik veiklai užsienyje įsibėgėjus apsižiūrėjo, kad nuolatinė buveinė užsienyje visgi egzistuoja.

„Arba dar blogiau – jei patikrinimą atliekantis mokesčių administratorius konstatuoja, kad tokia nuolatinė yra”, – aiškina I. Steponavičienė.

Tokiu atveju, pasako jos, įmonei tektų skubiai atskirti užsienio buveinei priskirtas pajamas ir susijusias sąnaudas – o kai projektai ne atskirti apskaitoje, tai atlikti gali būti itin sudėtinga, pareikalautų didžiulių laiko sąnaudų. Taip pat reikėtų sumokėti užsienio valstybės nustatytą PM nuo per buveinę toje šalyje uždirbtų pajamų, paprastai kartu su delspinigiais ir net baudomis – nors PM nuo tų pačių pajamų jau sumokėtas Lietuvoje.

„Remiantis PM įstatymu ir dvigubu apmokestinimu išvengimo sutartimis nuolatinės buveinės pajamos, apmokestintos užsienio valstybėje, turi būti nebeapmokestinamas Lietuvoje. Tačiau tam įmonė turi patikslinti PM deklaraciją už atitinkamą praeitą laikotarpį”, – atkreipė dėmesį I. Steponavičienė.

Ji primena, kad Lietuvoje PM deklaracijos gali būti tikslinamos už trejus praėjusius metus. Tad jei įmonė nuspręstų su užsienio mokesčių administratoriumi ginčytis dėl to, egzistuoja ar ne nuolatinė buveinė toje šalyje, o mokestinis ginčas užsitęstų ir jo nepavyktų laimėti, PM deklaracijos tikslinimo terminas gali būti pasibaigęs. Anot I. Steponavičienės, tokiu atveju įmonė prarastų galimybę susigrąžinti Lietuvoje permokėtą PM, t.y., liktų jį sumokėjusi nuo tų pačių pajamų dviejose valstybėse.

Lengvatą reikia pagrįsti

Anot Virginijos Gulevos, audito, konsultacijų mokesčių bei finansų valdymo klausimais UAB „Audifina” mokestinių projektų vadovės, viena dažniausių klaidų, daromų pilant metinę PM deklaraciją, yra PM lengvatų pritaikymas, nesurinkus pagrindžiančių dokumentų.

„Štai taikant investicinio projekto lengvatą, būtini tiekėjų patvirtinimai, kad įsigytas  turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne seniau kaip prieš dvejus metus. Nemažai įmonių šią lengvatą prisitaiko, bet nepasirūpina dokumentais, kurie ją pagrindžia”, – pavyzdį pateikė V. Guleva.

V. Gulevos nuomone, pritaikius šią lengvatą, pravartu turėti ir trumpą pagrindžiantį aprašymą, kokius investicinio projekto tikslus įgytasis turtas tenkina, pavyzdžiui, padidėjo įmonės gamybiniai pajėgumai, ji pradėjo gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas ir pan. Nors įstatymas to nereikalauja, tokia informacija gali padėti aiškinantis su VMI.

Dėl MTEP reikia įrodymų

„Audifinos” ekspertės teigimu, panašiai elgiasi ir dalis įmonių, investuojančių į gamybos ar paslaugų plėtrą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir prisitaikiusių šią PM lengvatą.

„Įmonės neretai surašo įsakymus, juose nurodo, kurie darbuotojai dirbs prie projekto, kokios medžiagos bus naudojamos. Tačiau trūksta įrodymų, kad minėti projektai atitinka įstatyme įtvirtintą MTEP lengvatą. Pasitaiko, kad įmonės patvirtina darbuotojų, kurie dirbs prie MTEP projekto, sąrašus, tačiau nepasirūpina parengti darbo grafikų ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tas darbuotojas atliko MTEP projekto užduotis ir pasiekė atitinkamų rezultatų”, – neatitikimus vardija ji.

Jei įmonė abejoja, ar jos vykdomi projektai gali būti laikomi MTEP veikla, V. Gulevos nuomone, vertėtų kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), kad pastaroji patvirtintų, jog vykdomi projektai gali būti priskiriami MTEP ir jiems gali būti taikoma lengvata.

Be to, įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio pagrįsti sąnaudų apskaičiavimą, nes vykdant MTEP projektus patirtos sąnaudos iš pajamų gali būti atskaitomos tris kartus. Pavyzdžiui, reikėtų aprašyti, kokios projekto fazės – inicijavimo, vykdymo, užbaigimo – buvo įgyvendintos, kokia buvo darbų eiga ir koks rezultatas buvo pasiektas, prie kokios išvados buvo prieita.

Neskaičiuoja pajamų natūra

Kita gana dažna PM deklaravimo klaida, anot V. Gulevos, yra kai įmonės buhalteris ar finansininkas neskaičiuoja pajamų natūra, o išlaidas darbuotojų naudai klaidingai priskiria neleidžiamiems atskaitymams.

„Jei darbuotojas gavo pajamas natūra, pavyzdžiui, darbdavys padovanojo jam poilsinę kelionę, reikia apskaičiuoti tiek gyventojų pajamų mokestį (GPM), tiek „Sodros” įmokas. Tokiu būdu kelionės išlaidos pagal PM įstatymą bus priskirtos leidžiamiems atskaitymams – kaip GPM objektas”, – aiškina ji.

GPM ir „Sodros” įmokų skaičiuoti nereikia tik tada, jei darbdavio dovanų darbuotojui vertė 200 Eur per metus.

Kristina Ramonaitė, „Audifinos” mokesčių ir apskaitos ekspertė, mini dar kelias praktines situacijas. Anot jos, neretai įmonių buhalteriai teiraujasi, kaip apskaitoje reikia atvaizduoti dėl COVID – 19 laiku nesumokėto avansinio PM.

„Avansinis PM įmonių apskaitoje registruojamas tik tada, kai jis faktiškai sumokamas. Nesumokėto avansinio PM, išdėstyto pagal mokestinės paskolos grafiką, apskaitoje rodyti nereikia”, – primena ji.

Anot jos, dar viena itin dažna klaida – kad įmonės, gaunančios apmokestintus dividendus iš užsienio valstybių, pajamomis pripažįsta tik faktiškai gautas dividendų sumas.  Tuo tarpu dividendų apskaitoje turi būti užregistruota paskirtoji jų suma, t.y. prieš užsienyje išskaičiuotą PM, kuris apskaitoje turėtų būti užregistruotas atskirai.